Nugaros skausmai gali prasidėti labai įvairiai – nuo nestipraus maudimo po darbo dienos iki ryškesnio skausmo, kuris trukdo laisvai judėti, sportuoti ar net miegoti. Vieniems diskomfortas atsiranda po ilgo sėdėjimo, kitiems – po fizinio krūvio, o dalis žmonių apskritai negali prisiminti konkretaus momento, nuo kurio problema prasidėjo. Tai viena iš priežasčių, kodėl nugaros skausmų nereikėtų vertinti vien tik pagal vieną epizodą. https://sveikostuburomokykla.lt/nugaros-skausmai/
Nugaros skausmai dažnai priklauso ne nuo vieno veiksnio, o nuo jų visumos. Kasdienis judėjimo trūkumas, ilgas sėdėjimas, pasikartojantis fizinis krūvis, prastas miegas, įtampa ar ankstesnės traumos gali susidėti į bendrą paveikslą. Todėl svarbu stebėti ne tik tai, kur skauda, bet ir kokiomis aplinkybėmis skausmas atsiranda, kiek laiko tęsiasi ir kas jį sumažina arba sustiprina.
Kai skausmas atsiranda ne po traumos
Daugelis žmonių nugaros skausmą sieja su konkrečiu įvykiu – sunkaus daikto pakėlimu, staigiu pasisukimu ar netinkamu judesiu. Tačiau nemažai atvejų skausmas formuojasi palaipsniui.
Pavyzdžiui, žmogus gali kelias savaites daug dirbti prie kompiuterio, mažiau vaikščioti, rečiau sportuoti ir tik vieną dieną pajusti stipresnį maudimą juosmens srityje. Tokiu atveju paskutinis judesys nebūtinai yra visa problemos priežastis.
Tai svarbu suprasti todėl, kad vien tik bandymas „saugoti nugarą“ ar vengti tam tikro judesio ne visada išsprendžia situaciją.
Kodėl ilgas sėdėjimas taip dažnai siejamas su nugaros skausmu?
Šiuolaikinis darbas dažnai reiškia daug valandų prie kompiuterio. Pats sėdėjimas nėra liga, tačiau ilgas buvimas vienoje padėtyje mažina judesių įvairovę ir gali skatinti raumenų įtampą.
Žmogus pradeda jausti juosmens, kaklo ar pečių maudimą, ypač dienos pabaigoje. Kartais savaitgaliais ar atostogų metu savijauta pagerėja vien todėl, kad pasikeičia dienos ritmas ir atsiranda daugiau judėjimo.
Dėl to naudinga ne tik patogiau susireguliuoti darbo vietą, bet ir dažniau keisti poziciją, atsistoti, trumpai pasivaikščioti ar atlikti kelis paprastus judesius.
Viena gera kėdė problemos neišsprendžia
Ergonomiška darbo vieta yra naudinga, tačiau ji nėra stebuklingas sprendimas. Net ir labai patogi kėdė negali kompensuoti aštuonių valandų beveik nepertraukiamo sėdėjimo.
Svarbu žiūrėti į visą dieną: kiek žmogus vaikšto, ar sportuoja, kaip dažnai keičia kūno padėtį, ar turi pakankamai poilsio. Jei po darbo vėl kelias valandas praleidžiama sėdint, bendras fizinis aktyvumas gali išlikti labai mažas.
Todėl nugaros savijautai svarbi ne tik ergonomika, bet ir judėjimo įpročiai.
Ką daryti, kai nugaros skausmai kartojasi?
Pirmiausia verta stebėti savo simptomus. Ar skausmas sustiprėja po ilgesnio sėdėjimo? Ar atsiranda po tam tikrų pratimų? Ar ryte jaučiamas sustingimas? Tokia informacija gali padėti geriau suprasti problemos pobūdį.
Daugeliu atvejų naudinga palaipsniui didinti bendrą fizinį aktyvumą. Tai gali būti vaikščiojimas, lengva mankšta, jėgos pratimai ar individualiai parinkta kineziterapijos programa.
Svarbiausia nepradėti nuo maksimalaus krūvio. Jei žmogus ilgą laiką mažai judėjo, kūnui reikia laiko prisitaikyti.
Kada verta kreiptis į kineziterapeutą?
Jeigu nugaros skausmai kartojasi, nepraeina ar pradeda riboti kasdienę veiklą, kineziterapeuto konsultacija gali būti naudinga. Specialistas gali įvertinti judesių kokybę, raumenų jėgą, mobilumą ir tai, kaip žmogus juda kasdienėse situacijose.
Svarbus ne tik pats skausmas, bet ir bendra fizinė būklė. Vienam žmogui gali reikėti daugiau jėgos, kitam – judrumo, dar kitam – saugiai grįžti prie aktyvumo po ilgesnės pertraukos.
Plačiau apie nugaros skausmus, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus galima skaityti Sveiko stuburo mokyklos svetainėje.
Kada skausmas reikalauja skubesnio dėmesio?
Nors daug nugaros skausmo atvejų nėra pavojingi, kai kurių simptomų ignoruoti nereikėtų. Jei skausmas atsirado po rimtos traumos, stipriai didėja, plinta į ranką ar koją, atsiranda tirpimas, ryškus silpnumas ar kiti neurologiniai simptomai, reikalingas profesionalus medicininis įvertinimas.
Taip pat skubios pagalbos gali reikėti, jei atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimų, aukšta temperatūra ar labai stiprus, neįprastas skausmas.
Daugeliu kitų atvejų visiškas nejudrumas nėra geriausias sprendimas. Kūnui paprastai naudingiau palaipsniui grįžti prie aktyvumo, stebint savijautą ir prireikus pasitariant su specialistu.
Nugaros skausmai dažnai nėra vien vieno „blogo judesio“ pasekmė. Daug svarbiau yra bendras gyvenimo būdas, judėjimo kiekis, fizinis pasirengimas ir kasdieniai įpročiai. Kuo anksčiau žmogus pradeda į tai žiūrėti sistemiškai, tuo lengviau suprasti, kas iš tiesų padeda jo nugarai jaustis geriau.